Svarsčiai, tiksliai išmatuotos masės kūnai; masės matai. Svarsčiai apibūdinami masės vardine (nominaliąja) verte, didžiausiu leidžiamuoju nuokrypiu nuo vardinės vertės, masės nustatymo didžiausia leidžiamąja paklaida. Naudojami kitų kūnų masei matuoti, svarstyklėms graduoti ir tikrinti, svoriui matuoti, dinamometrams ar apkrovai tikrinti mechaninių bandymų metu. Pagal paskirtį nustatytos svarsčių tikslumo klasės: M3 – prekybinėms mažo ir vidutinio tikslumo svarstyklėms (masei matuoti), M2 – svarstyklėms kalibruoti ir M3 klasės svarsčių patikrai, M1 – labai tikslioms svarstyklėms kalibruoti ir M2 klasės svarsčių patikrai, F2 – labai tikslioms svarstyklėms kalibruoti ir M1 bei M2 svarsčių patikrai, F1 – analizinėms svarstyklėms kalibruoti ir F2 klasės svarsčių patikrai, E2 – didelės skyros ir ypač tikslioms svarstyklėms kalibruoti, F1 svarsčių patikrai, E1 (etaloniniai svarsčiai) – E2 ir žemesnės klasės svarsčių patikrai. Skiriami darbiniai (svėrimui), etaloniniai (gradavimui, kalibravimui, etalonavimui), pamatiniai svarsčiai (svastyklių ir kitų svarsčių patikrai). Būna pavieniai arba įvairios masės svarsčių rinkiniai, stačiakampiai ir cilindriniai. Svarsčių masės vardinės vertės: 20, 10, 5, 2, 1 kg, 500, 200, 100, 50, 20, 10, 5, 2, 1 g ir tiek pat miligramų. Specialiems tikslams gaminami 50–5000 kg (vagonų svarstyklėms, dinamometrams tikrinti) ir iki 0,1 mg svarsčiai. Etaloniniai svarsčiai gaminami iš platinos (90 %) ir iridžio (10 %) lydinio, kiti svarsčiai – iš nemagnetinio nerūdijančio plieno, kuriame yra 25 % chromo ir 20 % nikelio, iš chromo (20 %) ir nikelio (80 %) nemagnetinio lydinio, miligraminiai svarsčiai – iš aliuminio, tantalo. Svarsčius imta naudoti apie 3 tūkstantmetį pr. Kr. Egipte ir Mesopotamijoje. Lietuvoje naudojami nuo 10 amžiaus.